Pirmoji paskaita buvo skirta susipažinti su lygiavertišku bendravimu tarp vaikų ir tėvų, vaikų baziniais poreikiais ir netinkamo elgesio tikslais. Paskaitą skaitė individualiosios psichologijos konsultantė, supervizorė, lektorė, edukacinės krypties psichologė Gabija Jurgelytė.
Gabija pasakojo, jog vaikai „iš gero gyvenimo“ netinkamai nesielgia. Turi būti kažkoks trūkumas, stoka, nepakankamumo jausmas verčiantis juos elgtis peržengiant aplinkinių ribas.
Lektorė dalinosi, kaip svarbu suvokti vaikų menkavertiškumo jausmo priežastis. Vaikai yra priklausymo santykyje nuo suaugusiojo ir jo asmeninės brandos. Tam tikros vaikystės patirtys, kuriose vaikas patiria menkavertiškumo jausmą, dažnai sąlygoja klaidingų prasmių ir nuostatų apie save, kitus žmones, pasaulį susiformavimą.
„Nei vienas vaikas negali ištverti savo asmeninių menkavertiškumo jausmų, kuriuose yra daug bejėgiškumo, tad jis ieško išeities – kompensacijos – fikcijos, kurioje bus ištaisyta esama situacija. Jei vaikas jaučiasi negražus, ten bus gražus, jeigu kvailas – kažkur ten bus protingas, jeigu nevikrus – grakštus lyg gimnastas ar balerina. Kitaip sakant, vaikai svajoja apie ateitį, kuria planus, keliasi tikslus, kurie suteiks pranašumo ir tai padeda jiems išbūti dabarties sunkumus.
Kuo gilesnis menkavertiškumo jausmo išgyvenimas vaikystėje, tuo daugiau šiuose fikcijose, fantazijose yra pranašumo siekio“, – pasakoja G. Jurgelytė.
Nuo pat ankstyvojo amžiaus, dar iki mąstymo susiformavimo, vaikas pradeda darytis išvadas apie save bei kaip jam rasti vietą pasaulyje. Pačios svarbiausios išvados yra tos, kurios buvo padarytos labai anksti. Psichologė pabrėžė, kaip stipriai ir paveikiai jos „vairuoja“ mūsų gyvenimus.
„Mes užaugame, o mūsų vaikiškas menkavertiškumas užauga kartu. Ir tam tikrose situacijose kiša mums koją kurti lygiaverčius ir bendradarbiaujančius santykius. Tiek poroje, tiek darbe, tiek su draugais. Bet greičiausiai skausmingiausiai – su savo pačių vaikais“ – kalbėjo G. Jurgelytė.
Nuotolinėje paskaitoje G. Jurgelytė pasidalino mintimis, kodėl yra žalingos galios kovos su vaiku, kodėl įsivėlus į konfliktus su vaikais, suaugusiems sukyla jų pačių menkavertiškumas ir ką reiktų daryti.
„Ši riba ir yra sudėtingiausias vaiko auginimo uždavinys – globoti vaiką tiek, kiek jam reikia globos ir leisti daryti pačiam tiek, kiek jau gali. Raidoje nuo visiško poreikių atliepimo judame link vis didesnio vaiko įgalinimo“ – teigė G. Jurgelytė.
Prie nuotolinės paskaitos prisijungusius tėvus, psichologė kvietė žvilgtelti į save, į tai, ką mes atnešame į savo santykį su vaiku. Tai nėra lengva užduotis, nes kiekvienas iš mūsų šiame žvilgsnyje susiduria su savo netobulumu, menkavertiškumu, klaidomis. Bet tai sudaro mums galimybę augti ir geriau auginti kitus.