Apvalaus kvadrato mokykla turtinga vaikus ir savo darbą mylinčiais žmonėmis. Viena iš jų – psichologė, socialinių įgūdžių mokytoja Kristina Blauzdžūnaitė, kurios šiluma, jautrumas aplinkai juntamas iš kelių elektroninio laiško eilučių. Regis, tokiai profesijai atstovauti reikia gana storos odos? Nebūtinai. Daug svarbiau dirbti ten, kur sutampa vertybės, požiūris, kur tave girdi ir kur gali prisidėti prie lygiavertiško santykio ir bendrystės puoselėjimo.
„Švietimo įstaigose psichologe dirbu jau 10 metų. Darbas su vaikais visad teikė didžiulį malonumą, tačiau tai tik viena dedamoji. Dirbant mokykloje nepaprastai svarbus bendradarbiavimas su kitais mokyklos bendruomenės nariais: mokytojais, administracijos atstovais, kitais su mokiniu dirbančiais specialistais, tėvais. Komandinis darbas, pagarba, konstruktyvi diskusija, bendrų tikslų siekimas man visada buvo itin svarbios vertybės. Visa tai radau Apvalaus kvadrato mokykloje. Per pirmuosius susitikimus su mokyklos vadove pamačiau, kad mūsų vizijos, kaip turi atrodyti mokykla, kurioje ir mokytis, ir dirbti būtų gera, sutampa. Taip pat ir požiūris į žmogiškąsias vertybes. Čia buvau sutikta itin šiltai, išsamiai susipažinau su tuo, kuo mokykla gyvena, ką ji gali pasiūlyti kiekvienam čia ateinančiam. Pirmiausia, tai lygiavertiškumas, pagarba kiekvienam bendruomenės nariui, galimybė būti girdimam ir matomam, net ir tuo atveju, jei esi nepatogus, skatinamas kūrybinis potencialas. Sužavėjo mokyklos erdvės, puoštos vaikų rankdarbiais, vaikų ir darbuotojų tarpusavio santykis, bendryste persmelkta atmosfera. Supratau, kad noriu tapti šios bendruomenės dalimi ir prisidėti prie jos puoselėjimo“, – pradžią mokykloje prisiminė K. Blauzdžiūnaitė.
Dėmesys vaikų savęs pažinimui, santykiams su kitais
Apvalaus kvadrato mokykloje Kristinos vedamų pamokų tikslas – stiprinti vaikų socialines ir emocines kompetencijas. Programa paremta A. Adlerio individualiosios psichologijos teorijos principais. Su grupe dirbama atsižvelgiant į klasėje vyraujančią mokinių tarpusavio dinamiką bei jų bazinius poreikius: priklausyti, patirti galėjimo ir gebėjimo jausmus, jaustis vertingu ir reikšmingu grupės nariu. Pasak psichologės, kai šie poreikiai yra atliepiami, vaikai gali jaustis savo grupėje saugūs, drįsta išbandyti ir atskleisti save per įvairias veiklas, pozityvia linkme skleidžiasi jų socialiniai interesai. Siekiama, kad saugioje grupės aplinkoje vaikai geriau pažintų patys save, savo jausmus, mintis ir poreikius, gebėtų jais dalintis, kartu mokytųsi priimti kitus, kitokią nuomonę ar požiūrį, gebėtų ir bendrauti, ir bendradarbiauti, santykyje išgirsti ir pamatyti kitą, kartu – savo vertę jame.
„Mokykloje taip pat vyksta nuolatinis bendradarbiavimas su klasių mokytojais. Aptariame, kuo šiuo metu klasės mokiniai gyvena, kokie vyraujantys sunkumai grupėje, į kokius vaikų ir grupės poreikius reikėtų susikoncentruoti, kokius problemų sprendimų įgūdžius reikėtų stiprinti. Atsižvelgiant į tai, parenkamos temos socialinių įgūdžių pamokoms. Vaikai turi galimybę užeiti į mano kabinetą individualiems pokalbiams, saugioje erdvėje pasidalinti tiek savo rūpesčiais, tiek džiaugsmais, kartu paieškoti kilusių sunkumų sprendimų“, – pasakoja K. Blauzdžiūnaitė.
Domintis, kas labiausiai patinka psichologo profesijoje, Kristina mini monotonijos nebuvimą ir nuolatinį augimą.
„Mano profesijoje man labiausiai patinka nuolatinė dinamika ir galimybė augti. Augimas vyksta nuolat, tiek profesine, tiek asmenine, tiek santykio prasme. Kiekvienas naujas susitikimas su klientu (ar tai būtų vaikas, ar suaugęs) tai procesas, naujo santykio, pasitikėjimo ryšio mezgimas. Santykyje
keičiasi ir atsiskleidžia ne tik tas, kuris ateina į konsultacijas, bet su kiekvienu santykiu ir pats keitiesi, mokaisi ir augi kaip asmenybė. Šiame darbe gauni nepaprastą dovaną- prisiliesti prie pažeidžiamumo, prie to, kas gali būti ilgai slėpta, nenorėta rodyti kitiems, galbūt net ir patiems sau, kartu būti su žmogumi jo silpnybių priėmime, netobulumo pripažinime ir džiaugsme – atradus galimybes, suvokus savo vertę ir potencialą augti ir skleistis. Šiame darbe daug jautrumo, bet kartu vis atsiskleidžiančio ir nuolat stebinančio žmogiškojo grožio ir kūrybinės galios“, – pabrėžė psichologė.
Įkvepia vaikų augimo potencialas
Paklausta, kada vaikams dažniausiai prireikia jos pagalbos, Kristina mini iššūkius įvairiuose santykiuose: ar tas santykis būtų su pačiu savimi, su užduotimis, kurias turi atlikti, ar su socialinėmis grupėmis, kurioms vaikas priklauso. Jei vaikas nesijaučia galintis artimiausioje aplinkoje realizuoti savo bazinių priklausymo, buvimo reikšmingu ir vertingu poreikių, pradeda ieškoti kaip patenkinti šiuos poreikius imdamasis netinkamo elgesio strategijų, šalia itin pažeidžiama tampa vaiko savivertė. Tada ir prireikia pagalbos: atstatyti vaiko tikėjimą savo galiomis ir vidiniais resursais, padėti atrasti, kaip patenkinti bazinius poreikius socialiai priimtinais būdais.
„Žmogiškoji galia labai stipri. Jei tiki žmogumi ir jo potencialu augti, supranti, kad jo atsinešti ir įvardinti sunkumai jau yra pradinis taškas pokyčių link. Nepaisant to, kad žmogui reikia emocinės ir psichologinės paramos, jo augimo potencialo matymas kaip tik gali pakrauti ir įkvėpti jėgų. Taigi, mane labiausiai ir įkvepia žmonės“, – sako Kristina, geriausiai pailsinti su knygomis, gamtoje, su jos kvapais, garsais ir grožiu, o kai prireikia, nevengianti pasitarti ir su kolegomis.
Psichologo profesija – tikrai populiari, o ką ji pasakytų jaunam žmogui, svarstančiam rinktis šį kelią? K. Blauzdžiūnaitė pataria tikėti savimi ir savo pasirinkimais.
„Jei esi pasiryžęs nuolat tyrinėti pats save, susidurti su nuolatiniu nežinojimu ir nuolankiai priimti, kad esi tik pagalbininkas pas tave atėjusio žmogaus atradimo ir augimo kelionėje, kad jis ir yra didžiausias savo gyvenimo ekspertas, tai iš ties gali būti teisingas profesinis kelias“.