Kalbos – tai daugiau nei komunikacijos priemonė. Kalbų mokymasis ankstyvame amžiuje daro reikšmingą poveikį vaiko pažintinei raidai, kultūriniam suvokimui ir mąstymo lankstumui. Vis daugiau šiuolaikinių tyrimų rodo, kad ugdymo sistemose, kuriose vaikams siūlomos kelios kalbos, jie auga ne tik dvikalbiai, jie laviną empatiją, geba greičiau prisitaikyti prie pokyčių, matyti alternatyvas ir suprasti skirtingus požiūrius.
Mūsų mokykloje kalbos yra svarbi ugdymo dalis – ne papildymas prie pagrindinio turinio, o visumą kurianti struktūros dalis.
Kalbų mokymosi struktūra mūsų ugdymo sistemoje
– Anglų kalbos mokoma nuo pirmos klasės kaip pagrindinės užsienio kalbos.
– Kinų kalbos taip pat mokoma nuo pirmos klasės, kaip antros užsienio kalbos. Tai sistemingas, kryptingas ir kultūriškai turtingas mokymasis, paremtas nuosekliomis ugdymo programomis.
– Ispanų kalbos pamokos įvedama nuo antros klasės. Tai ne pasirenkama, o trečioji užsienio kalba, papildanti jau įgytą kalbinę patirtį.
Kodėl kalbos turėtų būti ugdymo dalis jau nuo pradinių klasių?
Neurolingvistiniai tyrimai rodo, kad vaikystėje žmogaus smegenys yra ypatingai plastiškos ir imlios kalbiniam mokymui. Anot tyrėjos Ellen Bialystok (2011), dvikalbiai vaikai pasižymi didesniu dėmesio lankstumu, efektyvesniu vykdomųjų funkcijų vystymusi, pvz., jie geriau planuoja, dirbdami ar mokydamiesi lengviau persijungia tarp užduočių.
Kinų kalba išsiskiria tuo, kad remiasi logografiniu raštu, tonų sistema ir simboliniais ryšiais tarp reikšmių bei garsų. Pasak tyrimų (Tan et al., 2005), tokia kalba aktyvina abiejų smegenų pusrutulių veiklas, lavina tiek kalbinį loginį mąstymą, tiek vizualinę analizę.
Ispanų kalba, tuo tarpu, yra fonetiškai skaidri, ritmiška ir vaikams lengvai įsisavinama kalba, skatinanti pasitikėjimą savimi, kalbinį žaismingumą ir gebėjimą intuityviai suprasti gramatines struktūras.
O kaip su vaikais, kurie nesimokė šių kalbų anksčiau?
Mūsų mokykloje vaikai jungiasi prie bendruomenės ir mokslo metų pradžioje, ir jiems jau įsibėgėjus. Jei vaikas iki šiol nesimokė ispanų ar kinų kalbos, tai nėra kliūtis jam sėkmingai įsitraukti.
Naujai prisijungę mokiniai gauna besąlygišką palaikymą: konsultacines pamokas, pritaikytas užduotis, individualius mokymosi tikslus, drąsinančią ir geranorišką atmosferą klasėje. Mokytojai padeda kurti vidinį saugumą ir smalsumą – du pagrindinius bet kokio mokymosi veiksnius.
Kalbų mokymasis mūsų mokykloje – tai procesas, kuriame kiekvienas vaikas auga savo tempu.
Kalbos kaip vidinio augimo erdvė
Kalbų mokymasis nėra tik žinių įgijimas – tai ir mąstymo, santykių, tapatybės formavimo dalis. Todėl labai džiaugiamės galėdami stebėti, kaip mūsų mokiniai į kalbų mokymąsi žengia drąsiai, smalsiai ir atsakingai.
Jie dažnai įveikia iš pažiūros sudėtingas temas ar sistemas, nes juos supa ne vertinantis, o palaikantis, pasitikėjimą stiprinantis mokymosi santykis. Kai vaikas jaučiasi saugus ir girdimas, kalbos tampa dar viena galimybe tyrinėti, plėstis ir atrasti save įvairiame pasaulyje.