Sporto entuziastas ir profesionalas, karys savanoris Tadas Gudžiauskas Apvalaus kvadrato mokykloje nuo rudens dirbs fizinio lavinimo mokytoju. Vaikus, suaugusius, neįgaliuosius treniravęs specialistas turi ir 1,5 m. vaikų ugdymo patirtį, ir sako, kad darbas su jais – sena jo svajonė.
„Man darbas su vaikais nėra sudėtingas, ypač, kai gebi atrasti ryšį su jais, juos motyvuoti, įtikinti, kad fizinė veikla jiems reikalinga. Smagu pelnyti jų pasitikėjimą, pagarbą, tuomet viskas lengva. Vienintelis iššūkis – sutelkti jų dėmesį ir jį išlaikyti atlikti įvairias fizines ir kūrybines, užduotis, tinkamai parinkti krūvius, kad po mokslo metų vaikas būtų pajėgus įvykdyti užduotis, kurių anksčiau negalėjo. Norisi, kad jie patys savimi pasidžiaugtų, matytų savo rezultatus. Renkuosi patarėjo vaidmenį, įgyju pasitikėjimą ir stengiuosi visuomet paaiškinti sporto naudą, jo poveikį mums ilgalaikėje perspektyvoje, parodyti jų progresą“, – sako mokytojas, matantis, kad šiuolaikiniai vaikai juda mažiau, rečiau leidžia laiką gryname ore visa tai pakeisdami sėdėjimu prie kompiuterio ar su telefonu rankose.
Ypatingas ryšys su mokytojais
Pasak Tado, jam pačiam mokykla buvo jo antri namai, į kuriuos skubėdavo valanda anksčiau ir neskubėdavo jos palikti po pamokų. Patiko klasiokų aplinka, o su mokytojais užsimezgė toks artimas ryšys, kad su kai kuriems iš jų lig šiol rašo žinutes ar sutikęs mieste ilgai plepa, vis padėkoja už rūpestį, kad tapo tuo, kuo yra šiandien.
„Turėjau gerus mokytojus, save atiduodančius, rūpestingus, paslaugius. Toks ir pats siekiu būti“, – sako T. Gudžiauskas, pripažįstantis, kad dirbant su vaikais jį labiausiai džiugina pasiekti rezultatai, kai prieš tai fizinių užduočių negalėjusiam atlikti vaikui galiausiai tai pavyksta, kai jie įgauna pasitikėjimo savimi.
„Liūdina tik tai, kad kai ilgai ruoši programą, entuziastingai vedi pamoką, o mokiniai būna apatiški, tingūs. Kaip ir daugeliui mokytojų, man kartais norisi, kad mano dėstomas dalykas būtų prioritetas, nes judėjimas yra viso gyvenimo palydovas, geros sveikatos, savijautos šaltinis“, – teigė mokytojas.
Geriausias poilsis judant
Anot jo, sąmoningi vaikai, jų tėvai visgi geba rasti fizinio lavinimo būrelius ir veiklą, kuri patiktų. Labai svarbu rodyti pavyzdį, tėvams, mokytojams, nes vien kalbėjimas, įtikinėjimas istorijomis nepadės. Pradedama nuo paprastesnių veiklų, vėliau pereinant prie sudėtingesnių, patys vaikai atranda sporto malonumą. T. Gudžiauskas sportuoja ir laisvalaikiu, ir po darbo. Taip pailsiantis, mėgsta dalyvauti įvairiose varžybose Lietuvoje ir kitose Europos šalyse.
„Su sportu susijusios dauguma mano kelionių. Jos yra poilsis mano protui ir mintims. Su šeima daug žygiuojame, praktikuojame kitas fizines veiklas. Savanorystė kariuomenėje įprasmina visą mano veiklą dar labiau, taip pat pilietišką pareigą“.